Gal pririštas esi
Prie šito Kelio,
Kad nenustoji ėjęs
Nė sekundei?
Džiaugsme sušvitęs,
Liūdesy – sušalęs,
Girdi –
Net naktį
Dunda
Tavo Kelias.
Nes neturi kur dėtis.
Eini,
Nes vakaras,
Nes akys sausos,
Nes šiandien – gruodis,
O rytoj – bus sausis.
Nes eina juo
Praėję tavo dienos,
Giedodamos,
Kad tu eini
Ne vienas
Ir kad lemtis
Daugsyk
Tau džiaugtis leido(!),
Kad sužeistas esi
Tiktai per klaidą...
Kodėl
Jo iš akių
Tu nepaleidi?
Kodėl
Tam Keliui
Viską tu atleidi?

G. Žibikienė. Kelias

Paveikslas - M.K. Čiurlionis, MANO KELIAS (II)

--------------

Prieš pradėdami naują Gyvenimo kelio atkarpą, kiekvienas stabtelime ir peržvelgiame, kiek ir kaip per tuos metus eita nueita – galbūt nuolatos vis kopta ir kopta aukštyn į tokią įkalnę, kad dar ir dabar viršūnės nematyt... Galbūt dažniau ritasi nuokalne, o gal pėdinta žvyrkeliu, karts nuo karto aiktelint iš skausmo, pataikius užlipti ant aštraus akmenuko... Gal nusukta į dulkėtą keliuką ir kol kas belieka laukti, kad, nusėdus dulkėms, pamatysi, ar tinkama kryptimi nukeliauta, ar visgi atsidurta aklakely... Galbūt visus metus dažniausiai lėkta greitkeliu, tik retsykiais stabtelint trumpam atsipūsti pakelės aikštelėje, ir dabar tesisuka galvoje viena mintis – velkant koja už kojos paprasčiausiai vaikštinėti miško takeliu... O gal ramiai ir maloniai riedėta, žinant aiškų maršrutą... Manytume, kad būtent toks Kelias šiemet eitas Lietuvos meno terapijos asociacijos: džiaugiamės įvykusiais renginiais – konferencija, skirta meno terapijos 20-mečiui Lietuvoje paminėti, seminarais, III-ąja meno terapijos ir kūrybinių improvizacijų vasaros stovykla, džiaugiamės šiemet prisijungusiais prie mūsų būrio naujais LMT asociacijos nariais, džiaugiamės Jūsų darbais, džiaugiamės bendrais susibūrimais ir susitikimais, kuriuose galime dalytis idėjomis, pamąstymais, pasvarstymais apie asociacijos veiklą, pagaliau – džiaugiamės, kad esame. Kelią sustiprina juo einantis (O. V. Lukjanov) – šiais žodžiais įtikėti leidžia pažintis su LMT asociacijos nare Gita Navickiene – ne tik radusia būdą, kaip išsukti iš netikėto Kelio vingio, bet ir priėmusia tai kaip Gyvenimo Duotybę stiprinti ne tik savo Kelią, bet padėti ir kitiems tvirčiau eiti savaisiais.
Tiems Keliaujantiesiems, kurie galbūt norėtų stabtelėti, prisėsti, atsipūsti, labiau apžiūrėti savo einamą Kelią, susivokti, kas aplink vyksta, ir įvertinti savo jėgas, tikimės, padės rubrikoje „Įdomu“ dr. Nijolės Bražienės pristatoma pasakų terapijos technika – kūrybinis rašymas pagal archetipą: KELIAS.

SVEIKINIMAI

Sveikiname naują Lietuvos meno terapijos asociacijos narę Rūtą Burbulę (Vilnius. www.silkotapyba.lt).
Sveikiname Lietuvos meno terapijos asociacijos steigėją Joana Tėvelytę įgijus neformaliojo švietimo (dailė) mokytojo eksperto vardą.

D Ė M E S I O - artimiausi renginiai

2014 m. balandžio 4–5 dienomis
Lietuvos meno terapijos asociacija ir Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas organizuoja
Varvaros Sidorovos seminarą „ĮVADAS Į EKSPRESYVIĄJĄ MENO TERAPIJĄ“.

Ekspresyvioji meno terapija (Expressive arts therapy) sujungia kelių pojūčių raišką kūryboje – čia naudojami dailės, muzikos, šokio-judesio, dramos, poezijos terapijos elementai. V. Sidorova – Maskvos Lomonosovo universiteto absolventė, Derby universitete (Jungtinė Karalystė) studijavo Integracinę meno terapiją, psichologijos mokslų daktarė, „Meno terapijos centro“ vadovė, psichologė konsultantė, meno terapeutė, Maskvos pedagogikos ir psichologijos universiteto dėstytoja, Rusijos profesionalių menininkų ir grafikos dizainerių sąjungos narė, Rusijos meno terapijos asociacijos narė, Tarptautinės ekspresyviosios meno terapijos asociacijos (International Expressive Arts Therapy Association) narė, yra surengusi tris autorines tapybos ir keramikos parodas.
Seminare „Ekspresyviosios meno terapijos metodai“ lektorė planuoja pristatyti ekspresyviosios meno terapijos sampratą, paaiškinti Natali Rogers ir Paolo Knill koncepciją, ekspresyviosios meno terapijos etapus, praktinėje seminaro dalyje supažindinti su ekspresyviosios meno terapijos metodais, technikomis.
DĖMESIO! Dalyvių skaičius ribotas. Registruotis į seminarą ir sumokėti mokestį galima iki š.m. kovo 1 dienos.
Seminaro mokestis: 300 Lt, Lietuvos meno terapijos asociacijos nariams – 250 Lt.
DALYVIUS REGISTRUOJA: Edita Januševičienė, tel. 8(41) 595 854, el.paštas: edita.j@tsi.su.lt.
Plačiau...


2014 m. gegužės 30–31 dienomis planuojamas psichoterapeuto psichoanalitiko prof. Peter Petersen (Vokietija) ir dailės terapeutės Anna Schwerdtfeger (Olandija) seminaras. Programa tikslinama.

INFORMACIJA

PIRMOJI BIBLIOTERAPIJOS KONFERENCIJA
2013 m. lapkričio 8 d. Birštono viešoji biblioteka (direktorė Alina Jaskūnienė) ir Birštono VšĮ „Tulpės“ sanatorija (direktorė Liucija Patinskienė) pakvietė gydytojus psichiatrus, psichologus, socialinius darbuotojus ir bibliotekininkus į konferenciją „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“.
Birštono kurorte jau seniai atkreiptas dėmesys į gydančias meno galias: dar sovietmečiu muzikos gydančiąją galią propagavo muzikologė A. Jurgutytė ir gydytojas reabilitologas, kurortologas, biomedicinos mokslų daktaras V. Meška. Jis taip pat atkreipė dėmesį į galimybę gydyti knyga. Profesoriaus R. Kočiūno vadovaujamas Humanistinės ir Egzistencinės terapijos institutas jau daug metų konferencijose ir patyrimų grupėse sudaro galimybes norintiems susipažinti su biblioterapija. Birštone populiarūs psichoterapeuto A. Alekseičiko vadovaujami biblioterapijos seminarai. Konferencijoje dalyvavo bibliotekininkai, gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Pranešimus skaitė biblioterapijos tyrinėtoja dr. D. Janavičienė ir poezijos terapeutė dr. J. Sučylaitė, psichologas T. Petraitis. Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojos pristatė akademiškai aktualų pranešimą „Naujausi klinikiniai tyrimai apie biblioterapijos taikymą psichikos sveikatos srityje“. Besidomintiems atskirų meno terapijos mokyklų ir metodų sintezavimo galimybėmis buvo įdomūs pranešimai: R. Venckūnienės ir S. Žilienės „Biblioterapijos ir dailės terapijos sintezė vaikų ir jaunimo dienos centro ir bibliotekos kontekste“ bei S. Puskunigienės ir B. Gelumbauskienės „5-eri biblioterapijos metai Birštono kurorte“. Lietuvos nusipelnęs gydytojas, psichoterapeutas A. Alekseičikas ir gydytoja psichiatrė, poezijos terapeutė J. Sučylaitė vadovavo praktiniams patyrimų seminarams. Prof. psichoterapeutas R. Kočiūnas palinkėjo, kad konferencija būtų tęstinė.

Dr. Jūratė Sučylaitė
Dar apie konferenciją: http://www.birstonas.mvb.lt/lt/renginiai/291-birstone-pirmoji-biblioterapijos-konferencija
http://lmbtau.wordpress.com/2013/11/19/biblioterapijos-konferencija/

LMT asociacija renginiuose, skirtuose informacijos apie meno terapiją sklaidai*

2013 m. Inga Musulienė gavo iš Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų ir VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre įgyvendino projektą „Metai su sveikatos ženklu“. Didžioji dalis projekto lėšų buvo panaudota dailės terapijos priemonių įsigijimui ir meno terapijos užsiėmimų organizavimui.
Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti Ventos miesto bibliotekoje Inga Musulienė organizavo žmonių su psichikos negalia darbų parodą, kuria meno terapija buvo pristatyta kaip vienas iš būdų, stiprinančių psichikos sveikatą. Parodos atidarymą rėmė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Akmenės padalinys.
2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos edukologijos universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Menai kalėjimuose“ stendinius pranešimus pristatė mgr. Jūratė Mankauskienė („Pokalbis per piešinius“), dr. Asta Vaitkevičienė („Dailės terapijos taikymas įkalinimo sąlygomis: galimybės ir iššūkiai“) ir dr. Nijolė Bražienė („Suimtieji ir pasakų terapija“).
2013 m. gegužės-rugsėjo mėn. Ventos neįgaliųjų klube „Dalia“ Inga Musulienė vedė dailės terapijos užsiėmimus.
2013 m. gegužės 25 d. Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotoje konferencijoje „Bendruomenės sveikata. Psichikos sveikata – gyvenimo kokybės rodiklis“ dr. Asta Vaitkevičienė skaitė pranešimą „Meno terapija: poveikis ir galimybės sveikatos stiprinimui“.
2013 m. lapkričio 8-gruodžio 6 dienomis mgr. Jolita Balčiauskienė Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centre vedė mokymus „Vaizduojamasis menas ir kūrybiškumas“. Tai ES ir Lietuvos Respublikos remiamas ir Ugdymo plėtotės centro kartu su VšĮ „Pažangūs sprendimai“ vykdomas projektas „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II etapas)“.
2013 m. lapkričio 12 d. Šiaulių universiteto bibliotekos konferencijų salėje vyko Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ iniciatyva organizuotas sąskrydis-forumas ,,Nuo tarpusavio supratimo iki bendradarbiavimo“. Šiuo renginiu „Guboja“ pažymėjo savo veiklos 20-metį. Forume pranešimus apie meno terapiją ir jos poveikį neįgaliesiems skaitė Lietuvos meno terapijos asociacijos tarybos pirmininkės pavaduotoja dr. Asta Vaitkevičienė („Dailė ir specialiųjų poreikių asmenys: nuo ugdymo daile iki dailės terapijos“) ir psichiatrė, klubo „13 ir Ko“ įkūrėja Danguolė Survilaitė („Klubas „13 ir Ko“ ir meno terapija“). Pranešėjos išsakė skirtingą požiūrį į meno terapiją – A. Vaitkevičienė atskleidė ir pagrindė meno poveikį neįgaliesiems, remdamasi H. Gadamer apibrėžtais antropologiniais veiksniais, D. Survilaitė akcentavo neigiamą pačių specialiųjų poreikių asmenų požiūrį į meno terapiją. Akivaizdus nuomonių išsiskyrimas yra iššūkis specialistams, taikantiems meno terapijos metodus. Tikime, kad praktikai, tiesiogiai dirbantys su specialiųjų poreikių asmenimis, turi įvairialypės patirties, todėl norime pakviesti asociacijos narius, kuriems aktualus meno terapeuto profesijos pripažinimas, aktyviau pristatyti savo darbo patirtį asociacijos svetainėje, publikuoti atvejo analizes, atskleidžiančias meno terapijos poveikį, ar dalytis abejonėmis dėl meno terapijos metodų taikymo naudos. [Dėmesio! Sekite asociacijos svetainės naujienas. Artimiausiu metu parengsime ir svetainėje paskelbsime atvejo analizės schemą.]
Renginyje pristatyta Lietuvos žmonių su negale sąjungos keliaujanti paroda ,,Socialiniai portretai“ ir VšĮ ,,Verslas ir menas“ jaunimo su regos negale kūrybos paroda ,,Atspėk emociją mano sukurtame kvape“. Per forumo-sąskrydžio pertrauką koncertavo neįgaliųjų nacionalinis ,,Spalvų muzikos“ orkestras.
2013 m. spalio–gruodžio mėn. Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institute pagal LR Ugdymo plėtotės centre (2013-04-24 direktoriaus įsakymas Nr. V-15) akredituotą programą „Kūrybiškumo ugdymas taikant meno terapijos metodus“ (kodas AIKOS sistemoje 5931451205) paskaitas skaitė ir praktinius užsiėmimus vedė dr. Nijolė Bražienė ir dr. Asta Vaitkevičienė.
2013 m. lapkričio 25 ir gruodžio 13 dienomis Šiaulių m. švietimo centre lekt. Salomėja Burneikaitė ikimokyklinio, pradinio, bendrojo ugdymo, specialiojo ugdymo įstaigų pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams, meninės raiškos, etnokultūros mokytojams, medikams vedė seminarą „Lėlių teatras į talką pedagogams, socialiniams darbuotojams, medikams“.
2013 m. lapkričio 27 d. mgr. Gintarė Janūnaitė Kuršėnų VšĮ dienos centro „Sutrikusio intelekto asmenims“ darbuotojams vedė mokymus „Meno terapija su neįgaliaisiais: teorija ir praktika“.
2013 m. lapkričio 27 d. Šiaulių m. lopšelyje-darželyje „Varpelis“ vykusioje respublikinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų metodinėje praktinėje konferencijoje „Inovatyvios kūrybiškumą skatinančios ugdymo technologijos“ dalyvavo ir pranešimus skaitė dr. Nijolė Bražienė („Meno terapija: vaiko kūrybiškumo ugdymo aspektas“) ir ŠU SGNSF studijų programos Specialioji pedagogika (specializacija – dailės terapija) mgnt. Esmeralda Butaitė („Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas taikant dailės terapijos metodus“).
2013 m. mgr. Ilona Ginkevičienė užsiėmė švietėjiška veikla, vesdama teorinius-praktinius integruotos meno (muzikos, dailės, lėlių, žaidimų) terapijos užsiėmimus specialistams, dirbantiems ugdymo įstaigose, Klaipėdos miesto ir Mažeikių rajono socialiniams pedagogams, Mažeikių psichologams, verslo koordinatoriams. Jie susipažino su pagrindiniais meno terapijos principais, terapijos metu veikiančiais faktoriais bei galėjo praktiškai išbandyti įvairius integruotos meno terapijos metodus, maloniai ir turiningai praleido laiką.

Nuotraukose akimirkos iš renginių.
* Informacija apie narių veiklą skelbiama patiems nariams ją atsiuntus.

MŪSŲ NARIŲ VEIKLA

GITA NAVICKIENĖ,
Privačios meno terapijos studijos „Art-terapija“ vadovė (www.art-terapija.lt).
Kauno darželio „Šnekutis“ dailės vadovė.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė.


2004 m. baigiau VDA Kauno dailės akademijos stiklo bakalauro studijas. Ir studijuodama, ir jau baigusi studijas, dalyvavau keliose bendrose stiklo ir kitų menininkų rengtose parodose: VDA Studentų dienose – su darbu „Prarasti vaikai“, „Kultūrpolio“ projekte „ARTradimai“ (http://www.menokiemas.lt/lt/right/parodos/2008-3/artradimai-projektas/) pristačiau darbą, pavadinimu „C2OH5“, savo kūrinius eksponavau Prienų kultūros namuose, Kauno keramikos muziejuje stiklo dailininkų kūrybos parodoje, skirtoje profesionalios stiklo meno edukacijos Lietuvoje 30-mečiui pažymėti (http://www.balsas.lt/naujiena/313839/jubiliejine-stiklo-paroda-keramikos-muziejuje), taip pat performansuose ir kitose meninėse veiklose.
Mano diplominis darbas „Dienoraštis“ buvo eksponuotas Kauno keramikos muziejuje. Tai kūrinys socialine tema, o jo koncepcija – kurtieji gali irgi su mumis šnekėti. „Kauno dienoje“ rašyta: „Stiklo specialybės bakalaurė Gita Navickienė eksponuoja kūrinį „Dienoraštis“, kuriame pro stiklo lapus, išmargintus žodžių eilutėmis, lyg holograma ryškėja kurčiųjų naudojami ženklai“ (http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/jaunas-menas-iseina-igatves.d?id=4434725#ixzz2mDG5qxZv).
Dailės terapija susidomėjau seniai, tačiau praktinės veiklos ėmiausi 2012 m., Vilniaus dailės akademijoje baigusi pedagogines kvalifikacijos studijas. adirbėjusi su vaikais vienoje iš privačių dailės studijų, ryžausi įkurti savo meno terapijos studiją. Postūmį tam davė ir noras padėti vaikams, turintiems autizmo spektro (AS) sutrikimų, ir pačios auginamas „ypatingas“ vaikas. Būtent jis mane pastūmėjo domėtis įvairiomis terapijomis, iš kurių mano žinioms ir jėgoms artimiausia buvo dailės terapija. Pasitelkusi pojūčių stimuliaciją, dailinę raišką, muziką, ergoterapiją padėjau savo vaikui pasivyti bendraamžius. Žinoma, neapsieita ir be kitų specialistų pagalbos, tačiau dailės terapijos poveikis, mano manymu, taipogi buvo nemažas. Remdamasi praktine patirtimi, seminaruose, mokymuose, savarankiškai iš knygų ir kitos literatūros įgytomis žiniomis, drauge su „Art-terapija“ studijoje dirbančiomis psichologe ir ergoterapeute konsultuojame tėvelius, auginančius vaikus su AS sutrikimais, organizuoju šiems vaikams dailės terapijos užsiėmimus. Be to, užsiėmimus vedu ir suaugusiesiems, ir sveikiems vaikams, norintiems paprasčiausiai atsipalaiduoti, atitrūkti nuo kasdienybės, patirti kitokių pojūčių, išgyventi sėkmės pojūtį ir pan. Pastebėjau, kad vaikus, turinčius elgesio sutrikimų, labai ramina darbas su moliu ar smėliu, mielai ant veidrodžio ištapomos, išpaišomos slegiančios emocijos, kurios paskui nuvalomos ir tada piešiama gražesnėmis, šviesesnėmis spalvomis... Be meno terapijos metodų taikymo neapsieinu ir darželyje – pasiūlau vaikams įdomesnių užduočių, netikėtų medžiagų. Vaikams labai patinka lipdyti iš molio, piešti didelio formato lapuose. Jei tik yra galimybių, organizuoju grupinius užsiėmimus, kuriuose piešiame savo jausmus, fantazijas ir t. t., mokau vaikus atsipalaidavimo, bendravimo įgūdžių, pasitelkusi žaidimus, atkreipiu dėmesį, kaip galima valdyti agresiją ir pyktį ir pan.
Šią vasarą savanoriavau Labdaros paramos fondo „Algojimas“ organizuojamose stovyklose „Spalvota vasara“, kur įgijau didelės patirties bendrauti su įvairios negalės vaikais ir jų tėveliais. Manau, savanoriausiu ir ateityje, inicijuosiu stovyklas AS turintiems vaikams.
Būdama Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos nare, atstovauju tėvams, auginantiems autizmo spektro vaikus. Asociacija „Lietaus vaikai“ (www.lietausvaikai.lt), įkurta iniciatyvių ir dirbančių joje visuomeniniais pagrindais tėvų, yra pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, vienijanti tėvus, auginančius vaikus su autizmo spektro ir kitais raidos sutrikimais, suaugusius asmenis, turinčius autizmo spektro sutrikimų (ASS), ir kitus fizinius bei juridinius asmenis, prisidedančius prie asociacijos tikslų įgyvendinimo. Šioje srityje yra ką nuveikti, nes AS turintiems vaikams labai mažai teikiama pagalbos. Siekiame tapti pagrindine autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų interesų gynimo ir atstovavimo organizacija Lietuvoje, teikiančia savitarpio pagalbos, socialinio integravimo, visuomenės, pedagogų bei tėvų švietimo paslaugas.
Mes, „Art-terapijos“ studija, esame atviri, norintys bendrauti ir bendradarbiauti – dalyvavome renginiuose drauge su Kauno valstybiniu lėlių teatru, inicijavome dailės terapijos metodų pristatymą visuomenei (piešėme su smėliu – džiaugėsi ir vaikai, ir tėveliai), turėjome renginių ir prekybos centre „Mega“, „Žalgirio arenoje“ ir kt. Mano artimiausi siekiai – plėsti meno terapijos studijos „Art-terapija“ paslaugas, pakviesti į mūsų komandą muzikos, judesio terapeutų.
Veiklos daug – sau laiko lieka labai mažai, bet jį su šeima – vyru ir aštuonmečiais dvyniais – stengiamės leisti aktyviai, ypač vasarą, kai iškylaujame su palapinėmis – esame pakeliavę po Latviją, šiemet išvažinėjome Lietuvą, aplankėme ir parodėme vaikams mūsų šalies žymiausias vietas. Berniukai auga, tad ir kelionių maršrutai tik plėsis.





















ĮDOMU ir NAUDINGA

Pasakų terapijos technika – kūrybinis rašymas pagal archetipą: KELIAS (idėja žr. Зинкевич-Евстигнеева, 2011)

Archetipas (gr. archétypon ˂ archḗ – pradžia + týpos – pavyzdys) – šveicarų psichologo K. G. Jungo analitinės psichologijos sąvoka (Animus, Anima, Motina, Šešėlis, Persona, Savastis ir kt. archetipai), atėjusi ir į literatūrą. Čia archetipu laikomas simbolinis modelis ar motyvas, kuriuo užfiksuota pirmykštė žmonijos patirtis, vaizdinys, susidaręs tautos kolektyvinėje pasąmonėje. Pirminis archetipų šaltinis yra mitas.
Pradėję vaikščioti, žmonės nuo senų senovės mynė takus arba eidavo gamtos nutiestais keliukais. Ėjimo keliu patirtis tokia didžiulė, kad daug kitų svarbių žmogaus veiklos rūšių ir net visas gyvenimas įvairiose kultūrose nusakomas kaip „takas“, „kelias“ arba „kelionė“. „Kelias“ – tai judėjimas, procesas, gyvenimas (Ferber, 2004).
Kelias yra horizontali jungtis tarp praeities (ištvermės) ir ateities (svajonės), ėjimas patvirtina tai, kad esi gyvas, atviras įspūdžiams ir turi tikslą – judėjimo kryptį (Sučylaitė, Švedienė, 2012).
Nuteikimas. Ar jaučiu dvasinį pakilimą, kai galvoju apie ateitį? Gal dabartiniu metu to pakilimo neleidžia pajusti nuovargis? Eiti pirmyn? Ar pakaks jėgų? O gal verčiau stabtelėti, prisėsti, atsipūsti ir susivokti, kas aplink vyksta? Apsidairyti ir pamatyti, koks tas mano Kelias – lygus ar duobėtas? Tiesus ar vingiuotas? Klampus ar suplūktas? Dulkėtas ar asfaltuotas?... Ar tikiu, kad tikrai einu savo Keliu? Kas keliauja drauge su manimi? Ar išties tie, kuriais galiu tikėti ir pasitikėti? O gal tie pakeleiviai man tik dabar „reikalingi“? Ar tikrai einu teisinga kryptimi? Ar išties žinau, V. Mykolaičio-Putino žodžiais, „Kur aš einu ir kam aš gyvenu?“.
Pagrindinė dalis. Pasakose herojus tikslą pasiekia ne iškart – savo išmanumą, išradingumą, vikrumą ir pan. jis įrodo varžybose, mindamas mįsles, spręsdamas sunkius uždavinius ir kt. Žemiau pateikiamos pirmosios trys užduotys – „apšilimo“, pasirengimo pratimai prieš pasakos apie Kelią kūrimą.
1 užduotis. 20 kartų pabaikite sakinį „Kelias – tai ...“
2 užduotis. 20 kartų pabaikite sakinį: „Tikėti Keliu, vadinasi, ...“
3 užduotis. Įsivaizduokite atsidūrę kryžkelėje – pasirinkite, kokiu keliu norėtumėte eiti (pastaba: būtina dalyvius perspėti, kad nei vienas pasirinkimo variantas nėra už kitą nei geresnis, nei prastesnis – visi jie lygiaverčiai):
• Tuo, kuris man geriausiai žinomas, pažįstamas.
• Tuo, apie kurį man labai smulkiai papasakojo kiti, jau juo keliavę.
• Tuo, kuriuo žingsnis po žingsnio atrandu save.
• Mano variantas..............

Atokvėpio minutė
Kartais primėtai akmenukų,
o gal pats rideni Sizifo akmenį.
Gal tik užsižaidi su smėliu,
byrančiu tarp pirštų.
Kartais nekviesti sunkvežimiai
nepataisomai sugadina dalį tavo kelio.
Kartais užpili savo kelią karštu asfaltu,
ir tavo kelias tampa toks neįdomus…
Kartais taip sutampa,
kad reikia žengti i kalną,
o liūdesio lietus plauna ir plauna
tave žemyn.
Kartais prisėdi šalikelėje,
užsižiūri į kukurūzų laukus
ir palieki savo kelią ramybėje.
Nepabėgs niekur.
Kartais eini tik vidurdienį,
nes baisiai bijai savo šešėlio.
Kartais sustoji savo kely ilgiems metams,
nes privalai apsodinti savo kelią
aukštom gyvatvorėm, –
Kas daugiau apsaugos tavo kelią
nuo kitų kelių keliamų dulkių.

(I. Verbiejūtė-Vildė)

Paveikslai: M.K. Čiurlionis, MANO KELIAS (I) ir M.K. Čiurlionis, MANO KELIAS (III)

4 užduotis. Sukurkite pasaką apie Kelią pagal duotą pradžią: Gyveno kartą Kelias – neplatus ir nesiauras, nelygus ir neduobėtas, netiesus ir nevingiuotas...
Kūrybinių minčių generacijai galima pateikti panašių klausimų:
• Apibūdinkite Kelią, jo šalikeles.
• Kokios mintys, jausmai ir troškimai apima Kelią, kai juo keliauja žmonės?
• Ką išgyvena Kelias, supratęs, kad juo vis rečiau arba visai nebesinaudojama?
• Eidami Keliu žmonės palieka savo žodžių, minčių, jausmų, troškimų pėdsakus. Kaip jie veikia Kelią?
(Sukūrus pasaką, galima tekste pabraukti du, autoriaus akimis, svarbiausius sakinius ir pamąstyti, kokios tų minčių sąsajos su autoriaus realiu gyvenimu, kokia informacija jais autoriui perduodama.)

Užbaigimas. Eik į gyvenimą pakelta galva ir atvira širdžia. Jos vis tiek nenuraminsi. Priimk gyvenimą kaip būtinybę, bet manyk, kad geriau nė negalėjo būti. Nieko nesibijok, nieko nesigailėk ir dėl nieko nesisielok (V. Mykolaitis-Putinas).

Nuoširdžiai dėkoju Pakeleivėms, pasidalijusioms savo pamąstymais – „Pasaka apie Kelią“
*****
Gyveno kartą Kelias – neplatus ir nesiauras, nelygus ir neduobėtas, netiesus ir nevingiuotas.
Jis buvo įkaitęs nuo saulės ir nuo intensyvaus mašinų srauto. Juo kasdien praūždavo sunkvežimiai su žvyru, sunkiasvorės mašinos su įvairiais kroviniais. Jis kasdien girdėjo cypiančius stabdžius, stabdomų padangų garsą, čaižius vairuotojų signalus.
Jis nebuvo nykus. Šalikelėse rikiavosi vienas už kitą lieknesni beržai. Kelias nebuvo liūdnas, nes jis turėjo tikslą – vesti į priekį, į tikslą kitus.
Bet staiga vieną dieną prasidėjo remonto darbai. Atvažiavo žmonės ryškiai oranžiniais drabužiais, pristatė nepažįstamų Keliui ženklų. Eismas sustojo. Žmonės ėmėsi iki tol Keliui nematyta technika lupti jo kūną – atkarpa po atkarpos. Vieni lupo, kiti krovė į gerai pažįstamus sunkvežimius ir vežė nežinoma kryptim. Ne Keliu į priekį, bet atgal, nežinoma kryptimi.
Keliui tapo liūdna. Eismas sustojo, jo gyvybė geso. Ir tik vėliau Kelias sužinojo, kad jį užlies nauja asfalto danga. Taip ir atsitiko.
Bet tai buvo jau kitas Kelias.
Naujas Kelias.
*****
Gyveno kartą Kelias – neplatus ir nesiauras, nelygus ir neduobėtas, netiesus ir nevingiuotas.
Paprastas, nelabai reikšmingas Lietuvos Kelelis. Jis tik džiaugėsi tuo, kad nebuvo visai užmirštas, kad kartas nuo karto pralėkdavo juo koks automobilis. Dar labiau Keliui patikdavo niekur neskubantys, tokie, kurie sugebėdavo pasidžiaugti šalia jo esančiais vaizdais. Miškas, rapsų laukas, suarti dirvonai... Ar žmonės dar atsimena, kaip jie kvepia? Keliui nerimą kelia tas visų skubėjimas. O kur? O kam? Kartais daug greičiau pasieki tikslą važiuodamas aplinkui, stabtelėdamas, pasivaikščiodamas miške ar bent kelias minutes skyręs fotosesijai rapsų lauke. Kartais genealiausios mintys kyla, basam perėjus suartais dirvonais. Kelias tai žino. Jis matė lėtai skubančiųjų pirmyn – ir daug laimingesnių, nei tų nutrūktgalvių greitkelių mėgėjų. Kai Keliu judi ramiai, tuomet neerzina ir kelio ženklai. Jie tik padeda, net, rodos, išnyksta „STOP“ ir niekada neatsiduri akligatvy.
O kaip Kelias svajoja, kad kiekvienas sugebėtų teisingai pasirinkti; kad kiekvienas pamatytų, kas šalia pasirinkto Kelio; kad kiekvienas pasidžiaugtų paprastų nereikšmingų Lietuvos Kelelių teikiamais privalumais.
*****
Gyveno kartą Kelias – neplatus ir nesiauras, nelygus ir neduobėtas, netiesus ir nevingiuotas. Iš abiejų jo pusių matėsi šalikelės – siauri dulkėti ruoželiai, nušiukšlinti bekeliaujančių žmonių.
Kelias buvo senas, grįstas asfaltu, bet ir tas jau didelių sunkvežimių išdaužytas, duobėtas, sutrūkinėjęs. Dėl to naujiems keleiviams šis kelias atrodo pavojingas, nenuspėjamas. Jis reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo – jeigu juo lėksi per greitai, įpulsi į duobę, eisi lėtai – jis bet kada gali įgriūti ir pasiglemžti tave.
Todėl tuo Keliu vis rečiau ir rečiau keliauja žmonės, o tie, kurie visgi ryžtasi juo eiti ar važiuoti, dažniausiai keiksnoja Kelią, niekas jo negiria. Dėl to Kelias jaučiasi toks vienišas, nesuprastas, niekam nereikalingas. Kelias labai liūdi, sielvartauja. Jis taip trokšta, kad keliaujantieji juo džiaugtųsi – taip, kaip seniau, – kai jis buvo sveikas.
O dabar jis paliktas vienas ir nereikalingas su savo žaizdomis. Sugadintas jis niekam nebereikalingas, o pataisyti jo irgi niekas nenori.Kelias taip nori būti reikšmingas, naudingas, nori, kad juo džiaugtųsi, kad juo rūpintųsi, jį puoselėtų.
*****
Gyveno kartą Kelias – neplatus ir nesiauras, nelygus ir neduobėtas, netiesus ir nevingiuotas.
Šis kelias yra iš didžiosios raidės, ir visai nesvarbu, kad jis tik paprastas lauko Kelelis, kuriuo kažkada jaunimas keliavo į vakarones, arkliai vežimais tempė šieną, o žiemą juo būdavo labai sunku bristi.
Šis Kelias yra iš didžiosios raidės, ir visai nesvarbu, kad jis, kai stipriai palyja, būna šlapias ir išpurvina batus.
Šis kelias yra iš didžiosios raidės, ir visai nesvarbu, kad seniai jau niekas nevalė šalikelių ir nelygino jame atsiradusių duobių.
Šis kelias yra iš didžiosios raidės, nes jis visada veda namo.

Naudota literatūra:
1. Ferber M. (2004). Literatūros simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.
2. Sučylaitė J., Švedienė L. (2012). Poetikos terapijos metodas reabilitacijoje. Klaipėdos universiteto leidykla.
3. Зинкевич-Евстигнеева Т. Д. (2011). Мастер сказок. Санкт-Петербург: Речь.

-------------------------------------------------------------------------------

P.S. Kai širdis ilgisi ramios šviesos...




DĖMESIO

Papildyta LMT asociacijos svetainės skiltis APIE MUS: NARIAI. Prašytume informuoti apie pastebėtus netikslumus, reikalingus pakeitimus ar papildymus (pvz., nenurodyta / netiksliai nurodyta gyvenamoji vieta; pakeista pavardė).
Primename, kad Jūsų pavardė asociacijos narių sąraše gali būti aktyvuota ir tapti nuoroda į biografinius faktus, darbinę veiklą, regioniniuose, respublikiniuose leidiniuose spausdintas visatekstes publikacijas apie Jus (publikacijas turėtumėte atsiųsti nuskenuotas, privaloma nurodyti leidinio, kuriame publikacija skelbta, metriką: pavadinimas, metai, numeris), organizuojamus autorinius seminarus, vykdomus ar vykdytus projektus, organizuotas parodas, publikuotus straipsnius ir t. t. Jei manote, kad tokia informacija / reklama Jums reikalinga ir naudinga, labai prašome pasinaudoti galimybe ir atsiųsti mums apie save pageidautiną skelbti tekstą.
Jei Jūs rengiate ir organizuojate autorinius seminarus, skaitote paskaitas ar pan. ir pageidaujate, kad apie tai sužinotų daugiau žmonių, atsiųskite informacinį kvietimą, kurį operatyviai paskelbsime asociacijos tinklapyje, išsiųsime kitiems asociacijos nariams.